Vertybės

 

GAMTOS APSUPTY.

     Buvimo lauke nauda visiems puikiai žinoma. Nereikia mokslinių tyrimų, kad vaikštant miške įvertintume teigiamą gryno oro ir gamtos poveikį mūsų kūnui ir jausmams.
     Vaikams būti lauke dar svarbiau. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur tiek daug informacijos, taip sureikšminami pasiekimai, naujausios technologijos, vaikai patiria daugiau streso, nerimo, jaučiasi vieniši. Didėjanti įvairiausių ugdymo įstaigų pasiūla rodo, kad tėvai ieško savo atžaloms kokybiško ugdymo, lavinimo sąlygų, nes patys tokių galimybių savo vaikystėje neturėjo. Tik ar naudingas tik tas laikas, kurį vaikas praleidžia mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse, suaugusiems organizuojant ir prižiūrint mažojo veiklą? O gal tas, kurį mažylis praleidžia sėdėdamas žaislų pilnuose namuose ar laimėdamas virtualius kompiuterinių žaidimų apdovanojimus? Mes būdami vaikais tokių galimybių neturėjome, bet dabar dauguma vaikų nebeturi to, kas buvo vadinama vaikystės esme – laisvė, pačių sugalvoti žaidimai ir dienų dienos buvimo lauke.

 

KŪRYBIŠKUMAS IR LAISVĖ BŪTI VAIKU. 

     Su vaikais gamtoje praleisdami daug laiko pastebėjome, kad blogas oras daugiau nepatogumų sukelia ne vaikams, o suaugusiems. Išėję su vaikais į parką ar lauką dažnai pamirštame pasirūpinti tinkama apranga, neleidžiame vaikams ir sau atsipalaiduoti, pasinerti į tyrinėjimus ir atradimus prašymais nesušlapti, neišsipurvinti, nerinkti pagalių ir pan. Tiesa ta, kad natūralios medžiagos, ypač tos, kurias vaikas randa ir pats nusprendžia naudoti žaidimams, turi labai didelę įtaką jo vystymuisi. Šakų, akmenukų, smėlio ir kitų natūralių gamtos elementų paskirtis neapibrėžta, todėl neriboja nei vaiko fantazijos, nei galimybių. Natūralios gamtinės medžiagos leidžia vaikui pajusti ir suvokti pasaulį per jutimus. Tyrinėdami skirtingus daiktus, faktūras, spalvas, kvapus ir formas vaikai pirmiausia išsiaiškina esminius dalykus: „Kas tai ir ką šis daiktas daro?“, „Ką tai daro man ir kaip tai leidžia man jaustis?“, vėliau atsiranda klausimai: „Ką aš  galiu daryti su tuo daiktu šioje aplinkoje?“ ir galiausiai: „Ką aš norėčiau, kad šis daiktas darytų ir kuo taptų?“. Kokį santykį su pasauliu kuria, ką jaučia ir kaip aplinką suvokia vaikas, kuris nuolat girdi: „Lazda nešvari –  neimk. Akmuo sunkus – nekelk. Medis šlapias – nesiliesk išsitepsi.“? Būdami gamtoje vaikai turi galimybę puoselėti savo fizinę ir emocinę sveikatą, suvokti savo kūno galimybes,  lavinti vaizduotę bei kūrybiškumą, ugdyti loginį mąstymą ir tausoti gamtą. Leiskime jiems ir sau mėgautis buvimu drauge, atradimais, laisve. Išnaudokime galimybes, kurios nereikalauja didelių investicijų, bet suteikia didelę naudą.
     Turime džiaugsmo stebėti, kaip vaikai jaučiasi galėdami kiekvieną dieną leisti gryname ore, laisvai judėti ir žaisti. Stebėti ir mokytis žaisdami jie gali bet kokiu oru - ne tik tada, kai šilta ir šviečia saulė. Kai lyja, jie tai daro netgi daug mieliau. Stebėjimas, kaip keičiasi miškas keičiantis metų laikams, kaip elgiasi miško gyventojai, noras paliesti, užuosti, ragauti, suteikia visapusišką ir gilų supratimą apie aplinką, kurioje mes gyvename. Eidami į kasdienius žygius, vaikai pasineria į nuotykius, ugdo savo planavimo ir organizavimo gebėjimus. Įdomi veikla skatina bendrauti, lavina ir turtina kalbą. Tai, kaip darželinukai mokosi, jiems yra ne mažiau svarbu nei tai, ką jie išmoksta. Natūraliai kylantis ir neslopinamas vaiko susidomėjimas aplinka natūraliai virsta klausimais ir skatina ieškoti atsakymų. Gebėjimas kūrybiškai manipuliuoti daiktais, eksperimentuoti ir reflektuoti – štai tie svarbiausi mokymosi įgūdžiai, kurie bus reikalingi pradėjus lankyti mokyklą.